Poeto ir vyskupo A.Baranausko klėtelė - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Klėtelėje, pastatytoje 1826m., poetas sukūrė giesmių giesmę gamtos grožiui - poemą „Anykščių šilelis“. Šalia – rašytojo A.Vienuolio namas, kuriame įrengta ekspozicija, antrajame aukšte –memorialiniai kambariai.

Miškinių šeimos nuotraukos, knygos , buities daiktai, baldai, rankdarbiai

Akvariumai

Eksponuojami istoriniai ir etnografiniai eksponatai surinkti Naujasodžio apylinkėse, galerijoje pastoviai rengiamos įvairios tautodailininkų ir dailininkų profesionalų darbų parodos.

Muziejus turtingas vertinga medžiaga, jaukiai sutvarkytas ir gražiai papuoštas. Muziejaus tikslas – įamžinti žymių antazaviškių vardus, Antazavės dvaro ir kaimo istoriją.

ARKLIO MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS Arklio istorijos ekspozicija Arklio evoliucija Arklio kūno dalys Žirgo plauko spalva Žemaitukai Lietuvos sunkieji Arklio muziejaus ekspozicijos fragmentas Arklinių padargų paviljonas Maniežas (valktas) Jono Gelaževičiaus filatelijos kolekcija Vytis Etnografinė sodyba Arklinio transporto paviljonas Jurgio Kazlausko drožinių ekspozicija Virtuali paroda „Jurgio Kazlausko medžio drožinių ekspozicijos fragmentai I-III dalys“ Etnografinių pintinių ekspozicija Kalvė Virtuali paroda „Arklio muziejaus Kalvės ekspozicijos fragmentai“

Lankytojai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Kartais pavyksta rasti galimybę pažvelgti į dangaus kūnus ir pro teleskopą.

Daug metų rašytoja praleido tarp keturių žalio namelio sienų, net ir netekusi regėjimo, iki gilios senatvės nepadėjo plunksnos. ,,Pro vaikystės langą”, ,,Vargai vartus kilnoja” ir kt. kūriniai skirti savo kraštui, jo žmonėms. Muziejuje - memorialinė ekspozicija, rašytojos asmeniniai daiktai. Muziejuje vyksta literatūros pamokos. Kelionė į Jurzdiką XX a. pr. Jurzdikas Br. Buivydaitės knygose. Keliavimas pagal literatūrinį žemėlapį, dabartiniuose Anykščiuose ieškant aprašytų vietų, atliekant įvairias užduotis.

XX-XXI a. sandūroje veikusių Lietuvoje stiklo fabrikų bei gamyklų pagaminti stiklo dirbiniai ir XVII....XIX a. veikusių stiklo manufaktūrų stiklo dirbinių duženų ir ugniai atsparių medžiagų liekanos.

Bažnyčia pastatyta 1650 metais. Šį kulto statinį vien kirviu ir kaltu surentė vietiniai baudžiauninkai. Jos viduje stovi meniškai padarytas altorius su Nukryžiuotuoju ir sakykla, puošniai padailinta medžio raižyba. Kai kurios skulptūros, kaip tvirtina žinovai, padarytos 1713 m. Venspilio (Latvijos Respublika) medžio drožybos meistrų.

Muziejaus ekspozicija atidaryta 1986 m. Pagrindinis ir originaliausias eksponatas – tai muziejaus pastatas (buvęs vandens malūnas). Muziejuje sukaupta per 2000 eksponatų, bylojančių ne tik apie Zarasų krašto, bet ir visos Lietuvos kelią nuo balanos gadynės iki Ignalinos AE.

Senovinių alaus gamybos įrankių muziejus

Antano Tijūnėlio etnografinė sodyba yra Kretuonių kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Aukštaičio gyvenimo būdas atsiskleidžia vos įžengus į sodybos kiemą bei šimtametę pirkią. Į sodybą, vasaros sezono metu, savaitgaliais galima užsukti ir susipažinti su šio kaimo papročiais, istorija, buitimi, tik reikia iš anksto susitarti su sodybos šeimininke.

Atkurtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje prie Aukuro ugnies pasakojama apie senuosius dangaus šviesulių stebėjimo būdus, kalendorinio laiko skaičiavimo praktiką, senąjį lietuvių zodiaką. Supažindinama su senosios baltų pasaulėžiūros pagrindais.

Šioje ekspozicijos dalyje per liaudies meną, ornamentiką, mitologiją, erdvės ir laiko suvokimo sistemas atskleidžiami žmogaus ir Visatos ryšiai, pasakojama apie šiuos ryšius proistoriniais laikais. Ekspozicijos dalyje rodomos senovinės erdvės matavimo sistemos (tūrio, ilgio, masės, slėgio, temperatūros ir kt.) ir prietaisai. Pasakojama ir apie metrologiją senajame Vilniaus universitete, vieningos matų sistemos atsiradimo istoriją, dabartinius matus ir matavimo vienetus. Laiko matavimo sistemos ir kalendoriai, supažindinama su laiko matavimo būdais ir prietaisais, kalendorinėmis sistemomis (Saulės ir Mėnulio), kalendorinės apeigomis bei papročiais. Taip pat dėmesys koncentruojamas į astronomiją, kosmonautiką, astrologiją, SETI bei UFO programas. Rodomi įvairūs meno kūriniai, rodantys kūrėjo santykį su Visata bei eksponatai, atskleidžiantys mokslinį ir etninį santykį su Visata.

Ginučių vandens malūnas, kultūros paminklas. Stovi Ginučių kaimo š.r. dalyje, Srovės kairiajame krante, prie Ignalinos – Ginučių kelio. Yra užtvanka su tiltu. Yra išlikusi 19 a. senovinė malūno įranga : nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo, girnų ir pikliaus. Malūnas vieno aukšto su pastogės patalpomis, stačiakampio plano. Malūną 19 a. II p. pasistatydino Ginučių ūkininkas, Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas. Jame buvo gyvenamoji, ūkinė ir gamybinė dalis. Ūk. dalyje buvo krautuvė ir kamara, kuri jungėsi su gyv. dalimi. Prie gamyb. patalpos buvo vandens ratas. Po Gimžausko mirties XX a. pr. malūnas tapo kaimo nuosavybe ir buvo nuomojamas. Po ilgų jo ginčų su kaimo gyventojais dėl užtvindytų ganyklų ir žemių, kaimiečiai prisiteisė pusę malūno. 1935 m. malūną išsinuomojo ponas Dagys. Nuo 1939 m. malūną paeiliui aptarnaudavo kaimo gyventojai. Malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. nacionalinio parko administracija restauravo malūną, nejudindama vidaus įrengimų. Nuo 1945 m. priklausė Ginučių kolūkiui. 1985 rekonstruotas. Po rekonstrukcijos priklausė Palūšės turistinei bazei. Nuo 1987 restauruoti malūno mechanizmai. Vėliau įrengta kavinė ir viešbutis. Ginučių -greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Malūnas veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę ant stalo, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti kambariai poilsiautojams, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias.

Senovinėje troboje - Biliūnų šeimos daiktai, rašytojo knygos. Kieme – tautodailininkų medžio drožiniai pagal J.Biliūno apsakymų personažus.

Muziejus atidarytas 1975 m. Ekspozicija atspindi Dusetų krašto politinį, ekonominį gyvenimą, istoriją, kultūrą, buitį.

Muziejus įsteigtas 1973 m. Negausi ekspozicija atspindi K. Būgos mokslo metus, profesoriavimo laikotarpį , mokslo darbus ir atminimo įamžinimą.

Pastatyta 1858 m. ant Burbiškio dvarininko kapo rūsio, statybą aprašė A.Vienuolis apysakoje „Vėžys“. Jau keleri metai koplyčia – kamerinių menų centras. Po koplyčios skliautais rengiami koncertai, susitikimai, paskaitos, eksponuojamos parodos.